Nuotrauka iš Išeivijos studijų centro archyvų

Aleksandras Štromas (1931–1999)

XX a. politinių ir kultūrinių patirčių sluoksniuose iškylanti Aleksandro Štromo figūra liudija apie intelektine prasme universalią ir gebančią absorbuoti įvairialypės prigimties idėjas asmenybę.

A. Štromo domėjimosi sferų horizontas platus ir daugiasluoksnis, o mokslinio pažinimo erdvė pripildyta teisės, politikos, žurnalistikos mokslų idėjomis. Neabejotinai A. Štromas, kaip mąstytojas ir tyrinėtojas, puikiai reflektavo gyvenamojo laikmečio realijas, ieškojo praeitį ir ateitį įprasminančių egzistencinės savasties jungčių, sprendė opius politinio ir visuomeninio gyvenimo klausimus, kuriuos diktavo įžvalgus ir aštrus mokslininko protas bei įgyta turtinga socialinė patirtis, suvokiant savo egzistencinės tapatybės tvarumą, prisodrintą lietuvių, žydų bei rusų kultūros formų substratu.   

A. Štromas gimė ir augo Kaune. Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1941–1943 metais su šeima buvo uždarytas į Kauno getą Vilijampolėje. Likimo paradoksas, tačiau mažąjį Štromą išgelbėjo Antanas Sniečkus, Lietuvos komunistų partijos vadovas. Taigi A. Štromas augo A. Sniečkaus šeimoje, Kaune baigė vidurinę mokyklą, pradėjo studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Įvairiuose Lietuvos miestuose ragavo pedagoginio darbo duonos, vertėsi teisine praktika. Teisės studijas tęsė Rusijoje, gilino kriminalistikos žinias. 1952 metais baigė Maskvos universitetą; vėliau teisinio darbo subtilybes studijavo Maskvos Teisės mokslų institute; čia 1964 metais apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. 

Įsitraukęs į antitarybinę veiklą, 1973 metais A. Štromas išvyko į Didžiąją Britaniją. Čia dirbo mokslininku, tapo Bradfordo universiteto Taikos studijų katedros profesoriumi, vėliau dirbo Saltfordo universitete.  A. Štromas plėtojo savo disidentinių pažiūrų diskursą; bendradarbiavo su išeivijos liberaliojo sparno spauda: daugybė sodria publicistine maniera paženklintų straipsnių nugulė „Akiračių“ mėnraščio bei „Metmenų“ žurnalo puslapiuose. Nuo 1989 metų iki gyvenimo pabaigos dėstė politologiją Jungtinėse Amerikos valstijose, Hillsdalo koledže, ir toliau aktyviai dalyvaudamas lietuvių išeivijos bendruomenės bei organizacijos „Santara-Šviesa“ veikloje.

A. Štromo intelektualinio palikimo vertė sunkiai apibrėžiama paprastomis vertybiškumo kategorijomis, tačiau galimybė prisiliesti prie šio intelektualo įdirbio leidžia pajusti bent dalį A. Štromo sukauptos ir artikuliuotos žmogiškosios bei mokslo patirties. A. Štromo archyvą, kuris saugomas Lietuvių išeivijos institute Kaune, sudaro gausi politinių, humanitarinių bei socialinių mokslų biblioteka, straipsniai, studijos, disidentinė periodika bei vertinga korespondencinė medžiaga su įvairiais asmenimis.

^KATALOGAS